Vartotojai ir Prezidentas susirūpinę dėl Šilumos ūkio

Prezidentas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Šilumos ūkio įstatymą

Į šilumos tiekėjų ir vartotojų kovą įsitraukė Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas. Seimas neatlaikė šilumininkų spaudimo, tačiau Prezidentas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą konstatuodamas:

1. Įstatymo turinys neatitinka Įstatymo paskirties ir tikslų.
2. Įstatymas nepilnai realizuoja konstitucinio vartotojo interesų gynimo principą.
   Stokojama šilumos vartotojo ir šilumos tiekėjo teisių tarpusavio balanso.
3. Įstatymas neužtikrina ir neskatina konkurencijos šilumos ūkyje.
4. Įstatymas nereglamentuoja ūkinės veiklos tokiu būdu, kad ji tarnautų Lietuvos gyventojų gerovei.
5. Įstatymas nėra suderintas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.
6. Nuostoliai šilumos tiekėjams, atsirandantys šilumos vartotojams nutraukiant energijos pirkimo-pardavimo sutartį, Įstatyme prilyginami Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytai žalai kitiems namo gyventojams.

Žr.: Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas 2003-04-25, Nr. 59

Prezidento pasiūlymai

Štai ištrauka iš Prezidento siūlomų įstatymo pataisų sąrašo:

1. Pakeisti įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: Tiekimo-vartojimo riba yra šilumos apskaitos prietaisas, kuris įrengtas šilumos vartotojo pastato įvade arba daugiabučio namo bute. Sutartimis gali būti nustatytos kitos tiekimo-vartojimo ribos. Tiekimo-vartojimo ribą pasirenka šilumos vartotojas.
2. Papildyti įstatymo 11 straipsnį nauja 3 dalimi: Jeigu šilumos apskaitos prietaisas įrengtas tik daugiabučio namo įvade, buitiniam šilumos vartotojui pareikalavus, šilumos tiekėjas ne vėliau kaip iki kito šildymo sezono pradžios šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka privalo įrengti visus reikalingus apskaitos bei šilumos kiekio reguliavimo prietaisus šilumos vartotojo bute. Šilumos tiekėjui per nustatytą laikotarpį neįrengus apskaitos bei šilumos kiekio reguliavimo prietaisų vartotojo bute, šilumos vartotojas moka tik pusę apskaičiuoto suvartojamo šilumos kiekio kainos.
3. Buvusią įstatymo 11 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip: Jeigu į pastatą pristatomas šilumnešis patenka ir į pastato patalpose įrengtus šildymo, vėdinimo ir (ar) karšto vandens prietaisus, šilumos tiekėjas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka patikrinti šilumnešio nutekėjimus bet kurioje pastato šildymo ar karšto vandens sistemos vietoje.
4. Pakeisti įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: Kitas pastate suvartojamas šilumos kiekis, apskaičiuojamas pagal pastato įvado šilumos apskaitos prietaisų ir atskirų vartotojų patalpų (butų) apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal šių rodmenų skirtumą yra apskaičiuojamas šilumos kiekis, suvartotas bendrojo naudojimo patalpoms, kuris paskirstomas (išdalinamas) pagal šilumos vartotojų pasirinktą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą tvarką. Draudžiama paskirstyti (išdalinti) kitokį nei bendrojo naudojimo patalpoms suvartotą šilumos kiekį šilumos vartotojams bei šilumos nuostolius, susidariusius dėl neracionalios ar neūkiškos šilumos tiekėjų veiklos.
5. Pakeisti įstatymo 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: Buitiniai šilumos vartotojai turi teisę vienašališkai nutraukti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, apie tai raštu pranešę šilumos tiekėjui ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį.

Vartotojų federacija palaiko Prezidentą

Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija pritaria Prezidento pastaboms dėl Šilumos ūkio įstatymo. Įstatyme stokojama šilumos vartotojo ir šilumos tiekėjo teisių tarpusavio balanso. Įstatymas neužtikrina ir neskatina konkurencijos šilumos ūkyje. Dėl prasto veiklos planavimo įmonių patiriami nuostoliai neteisėtai prilyginami vartotojo padarytai žalai kitiems vartotojams.

Vartotojų federacija, kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir prašo pritarti Prezidento pateiktoms įstatymo pataisoms. Vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė pritaria Prezidento dekretui, tačiau teigė, kad Prezidento siūloma pataisa, leidžianti vartotojui nutraukti šilumos tiekimo sutartį perspėjus prieš vieną mėnesį, yra labai progresyvi, tačiau sunkiai įgyvendinama. Vartotojams būtų priimtinas ir ilgesnis laikotarpis, pavyzdžiui, pusė metų.

Vartotojų federacijos ekspertas Mykolas Okulič-Kazarinas taip komentuoja padėtį: „Svarbu, kad vartotojas galėtų rinktis. Tai nereiškia, kad daug vartotojų atsijungs nuo centrinio šildymo. Daugelis tingės ką nors daryti, kitiems pritrūks alternatyvių energijos šaltinių pajėgumų: per ploni dujotiekiai ar per maži elektros įvadų galingumai. Tačiau užtektų, kad vartotojas turėtų teisę atsijungti. Šiluminininkai turi jausti, kad vartotojas juos laisvai pasirenka. Tai priverstų juos dirbti vartotojui, o ne savo ūkiui.”