Žvilgsnis į 2011-uosius metus

Kuo buvo svarbūs ką tik pasibaigę 2011 metai? Prieš keletą metų vartotojų žurnale „Kuris?“ apžvelgiau praėjusius metus („Vartotojų metai: žvilgsnis į 2006-uosius“). Šį kartą akcentuoju ne tik vartotojo, bet ir piliečio aktualijas. Įvykiai neišdėstyti nei pagal laiką, nei pagal reikšmingumą. Pradedu nuo to, ką man maloniausia prisiminti, toliau rašau tai, kas man buvo įdomiausia, kokių situacijų atomazgų laukiame šiemet. Pabaigai – kas nėra svarbu, o taip pat ir svarbūs užsienio įvykiai, kurių tiesioginio poveikio daug kas nepajusime, o kai jų pasekmės mus palies, tai net nežinosime, kad tai susiję.

Sniego arena Druskininkuose

Druskininkuose atsidarė pirmoji regione visus metus veikianti kalnų slidinėjimo trasa. Sniego patranka buvo įjungta dar neatslūgus vasaros karščiams – rugpjūčio pabaigoje pakviesti pirmieji lankytojai.

Peržiūrėjęs kelių autorių pateiktas svarbiausių 2011 metų įvykių sąrašus pasigedau šio įvykio. Gal jų nuomone tai nėra labai reikšmingas įvykis, gal kai kam svarbu tik tai, kas vyksta valstybių sostinėse?

Kodėl taip sureikšminu šį įvykį? Todėl, kad tai gali tapti chrestomatine Naujosios Lietuvos sėkmės istorija. Daugiau perspektyvų turi verslas, kuris nemato sienų ir pritraukia klientų ne tik iš savo šalies. Sniego arena – matomiausia šių metu dalis Druskininkų sėkmės dėlionėje. Šimtai Rusijos piliečių, atšventusių Naujuosius metus Druskininkuose savo atvykimu balsavo už šį miestą.

Be to, Lietuvoje palengva nepastebimai įsivažiuoja nauja migracijos banga: žmonės perkelia savo darbo vietą į internetą ir vyksta gyventi ten, kur jiems patinka būti. Druskininkai tapo vienu iš tokių žmonių traukos centrų. Persikraustęs iš Vilniaus į Druskininkus gerokai pigiau moki už buto nuomą, nesugaišti valandų automobilių spūstyse, slidinėji nors ir kiekvieną dieną, jei tik nusipirkai abonentą, o slidinėti turi laiko, nes nereikia tiek daug dirbti.

Rusija – PPO narė

Rusija 2011-12-16 įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Ši naujiena svarbi ir ekonomiškai, ir politiškai. Rusija yra svarbi mūsų prekybos partnerė. Jei Rusija laikysis PPO reikalavimų, tada palengvės mūsų verslo reikalai, tuo tarpu PPO turėtų spausti Rusiją nenaudoti kai kurių ekonominių svertų politinei įtakai. Rusija integruojasi į pasaulio rinkos ekonomiką procesą, Lietuvos rytų siena tampa skaidresnė.

Snoro pabaiga

Žurnalas „The Banker“ (W) banką „Snoras“ pripažino geriausiu banku Lietuvoje 2010 metais. Po metų „geriausias bankas“ bankrutavo. Keistas sutapimas: aukščiau paminėta sniego arena buvo pavadinta vėliau bankrutavusio Snoro vardu. Naujuosius pasitiko pavadinta tiesiog „Sniego arena“.

Banko klientai ir kiti paprasti vartotojai nemato milijardinių pinigų srautų bankuose, tačiau šis bankas mums buvo įdomus ir unikalus tuo, ką siūlo vartotojui. Jie pirmieji Lietuvoje bandė realizuoti elektroninę piniginę – dar 1996 m. išleido kortelę ImparCard Apie tai jau rašiau: Kortelių bumo pradžia, 1997-02-04, Verslo žinios. Vėliau jie nustebino pasaulį sukurdami Snoriukus – kiosko tipo banko skyrius. Pasaulyje pastebima tendencija, kad plintant elektroninei bankininkystei net sėkmingai veikiantys bankai mažina sąnaudas uždarinėdami nedidelius skyrius. Snoras išsaugojo platų Snoriukų tinklą, buvo miestelių, kuriose tai buvo vienintelis veikiantis bankas. Po Snoro bankroto tie miesteliai liko be banko. Gal tai paskatins interneto plėtrą – žmonės bus priversti įsivesti internetą ir išmokti juo naudotis? O gal koks nors bankas perims Snoriukų tinklą?

Europos krepšinio čempionatas Lietuvoje

Antrą kartą Lietuvoje vyko Europos krepšinio čempionatas. Pirmajame 1939 metais laimėjo Lietuva nugalėdama visas septynias (!) atvykusias komandas. Šį kartą likome penktoje vietoje iš 24 komandų. Lietuva nepateko į pusfinalį ketvirtfinalyje pralaimėjusi Makedonijai.

Pernai didelėmis pastangomis spėjome pastatyti ir tinkamai įrengti visas reikalingas arenas. Organizuota labai gerai. Tik ar pasinaudojome visomis galimybėmis? Varžybos vyko įvairiuose Lietuvos miestuose. Matydamas tuščias žiūrovų vietas per varžybas galvojau: gaila kad tų miestų krepšinio mėgėjai praleido progą pažiūrėti geriausių žemyno komandų varžybas. Gal bent tų miestų fizinio mokytojams ir geriausiems mokiniams galėjo būti sudarytos sąlygos nemokamai pažiūrėti varžybas. Pilietiškai pasielgė verslininkai, padidinę alkoholinių gėrimų kainas tokiu būdu sumažindami girtavimą po rungtynių. Puiku! Tik abejoju, ar jie sąmoningai to siekė… Premjeras A. Kubilius per finalinių rungtynių atidarymą susilaukė publikos švilpimo. Akivaizdu, kad ir jis ne to siekė. Ką gi, turime erdvės tobulėti. Neklysta tik tas, kas nieko nedaro.

Puikiai padirbėjo ir didžiulės savanorių komandos. Tai šimtai žmonių, įgijusių unikalios patirties. Apie tai kviečiame skaityti Basketzone.lt: Čempionato savanorystė: liaupsės, bemiegės naktys, nuovargis ir bėdos.

Ir dalyviai, ir FIBA Europe atstovai, ir svečiai liko patenkinti. Lietuva parodė pasauliui, kad gali organizuoti tokio lygio varžybas. Lietuvoje 2011 metais vyko ir daugiau tarptautinių sporto renginių. Tikėkimės, kad Lietuva įsitvirtino sporto pasaulio žemėlapyje.

Euras Estijoje

Estija pirmoji iš buvusių sovietinių respublikų prisijungė prie euro zonos ir tapo septynioliktąja jos nare. Lietuvos vartotojams tai svarbiau už daugelį čia paminėtų „reikšmingesnių“ įvykių. Keliaudami į Estiją dabar galime vežtis keliautojams įprastus eurus, nepatirti keitimo problemų bei parduotuvėje paprasčiau įvertinti kainas. Be to, galime stebėti kaip panaši į mus valstybė gyvena su bendra Europos valiuta.

Japonijos cunamio pasekmės Europoje

Žemės drebėjimas po Ramiuoju vandenynu sukėlė cunamį, kurio 10 metrų aukščio banga smogė į Japonijos pakrantę. Sugriauti miestai, tūkstančiai žuvusiųjų.

Avarija Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje ne tik tapo tragedija japonams, bet ir pakeitė kalbų apie atominę energetiką toną visame pasaulyje. Vokietija atsisako atominės energetikos. Prieš metus toks Vokietijos vadovės pasisakymas būtų buvęs netikėtas. Šiuo metu tai atrodo dėsninga. Lietuva neatsisako atominės energetikos. Tarptautiniame kontekste šiuo metu tai atrodo keista.

Kai kurie ekspertai teigia, kad avarija Fokušimoje sustiprins naftos ir gamtinių dujų panaudojimo perspektyvas. Manau, kad tai labiau sustiprins ne naftos ir dujų, bet atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo perspektyvas.

Operacinės sistemos keičia kailį

Langais pagrįsta grafinė vartotojo sąsaja (GUI) pradėta naudoti maždaug prieš 30 metų. Per tą laiką langų išvaizda ir elementai buvo keičiami labai atsargiai. Pastaruoju metu kompiuteriams tampant vis galingesniems bei atsirandant įvairiems specifiniams įrenginiams kilo naujos vartotojų sąsajos poreikis, tačiau sistemų kūrėjai vis nedrįso siūlyti esminių pokyčių. Pernai (2011 metais) ledai pajudėjo.

Nauja Ubuntu operacinės sistemos sąsaja buvo staigmena daugeliui vartotojų. Įprastą Gnome aplinką pakeitė Unity aplinka – keisti dideli mygtukai, atsiverčiantys kaip knygos lapai lango kairėje, kitaip veikiantis meniu ir darbastalis, lango viršus susiliejantis su viršutine įrankių juosta ir kiti nematyti dalykai.

Konservatyvesni vartotojai, kuriems visa tai netinka, gali rinktis senąją Gnome aplinką, bet tai padės ne ilgam, kadangi nauja Gnome versija keičiasi ta pačia linkme ir labai skiriasi nuo senosios. Daugelio sistemų kūrėjai suskubo ieškoti kuo pradžiuginti vartotoją. Šį kartą jie bando neatsilikti nuo įrangos gamintojų.

Šios naujosios aplinkos puikiai tinka liečiamam ekranui, patogiai veikia net ir mažesniuose mobiliuose įrenginiuose, tačiau yra labiau orientuotos į informacijos gavėją, negu į kūrėją. Programuotojai iš naujo atranda minimalistines „lengvas“ langų aplinkas, kurios nėra apkrautos žaisliukais, nes kitados buvo kurtos prastesniems kompiuteriams, o dabar praverčia programuotojams ir sistemų administratoriams.

Ambicingi vartotojai, atlaikę pirmąjį šoką dėl pasikeitusios sąsajos ir įvaldę naująją Ubuntu sistemą džiaugiasi atradę, kad sistemoje iš esmės patobulinta ne tik vartotojo sąsaja, bet ir programos. Tuo tarpu vis didėjantį Linux Mint naujų vartotojų srautą papildo konservatyvesnieji, nepritapę prie naujojo Ubuntu vaizdo.

Lietuva pirmininkauja ESBO

Vilnius pirmininkavo 56 valstybes vienijančiai Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai (ESBO).

Lietuva parodė, kad yra pajėgi organizuoti tarptautinius renginius (ir ne tik sporto čempionatus). Tačiau nebuvo ypač reikšmingo lūžio nei ESBO veiklai, nei Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui, ir nors šis įvykis yra didžiulio sėkmingo diplomatinio, politinio organizacinio darbo rezultatas, jo neįrašau sąrašo pradžioje.

Arabų pavasaris prasidėjo jau sausio pabaigoje

Praėjusio amžiaus pabaigoje įvairūs sąjūdžiai ir revoliucijos nuvilnijo per Europą nuo Baltijos iki Balkanų. Nors SSSR subyrėjo greitai, tačiau minėtas persitvarkymas vis dar tęsiasi pietryčių kryptimi, vis dar neaiškus Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos likimas, savo regionų neseniai neteko Gruzija. Arabų pasaulyje tokie dalykai vyksta daug operatyviau. Per vienerius metus neramumai ir perversmai pakeitė daugelio arabų šalių politinę santvarką ar bent lyderius.

Pateikiu sąrašą, kad būtų aiškiau kaip plačiai išplito šie įvykiai. Valstybės išdėstytos abėcėlės tvarka, vadovų pavardės – nuorodos į straipsnius Vikipedijoje:

Alžyras: tūkstančiai demokratijos šalininkų išeina į sostinės gatves reikalauti politinių reformų ir prezidento Abdelaziz Bouteflika atsistatydinimo, vyriausybė atšaukia beveik 20 metų šalyje galiojusią nepaprastąją padėtį.

Egiptas: protestai prieš tris dešimtmečius valdžiusį Hosnio Mubarako (Muhammad Hosni El Sayed Mubarak) režimą, armija palaiko protestuotojus, prezidentas perduoda įgaliojimus viceprezidentui Omar Suleiman, valdymą perėmę kariškiai paleidžia parlamentą, nauju vyriausybės vadovu paskiria buvusį transporto ministrą Essam Sharaf, referendume 77 proc. rinkėjų pritaria konstitucijos pataisoms, numačiusioms, kad per pusę metų bus surengti naujo prezidento ir parlamento rinkimai, metų pabaigoje vyriausybės vadovui atsistatydinus kariškiai į jo vietą paskiria Kamal Ganzouri.

Jemenas: demonstracijos reikalauja prezidento Ali Abdullah Saleh, valdančio nuo 1978 m., atsistatydinimo, prezidentas atleidžia šalies vyriausybę.

Jordanija: karalius Abdullah II pasidavęs visuomenės spaudimui paveda savo patarėjui Marouf Suleiman al-Bakhit  suformuoti naują ministrų kabinetą.

Libija: dėl jėgos naudojimo prieš civilius šalis pašalinta iš Arabų Valstybių Lygos, buvęs teisingumo ministras Mustafa Abdul Jalil sukilėlių užimtame Bengazio mieste suformuoja pereinamąją vyriausybę, kuri kol kas neperima valdžios, Jungtinės Tautos sustabdo Libijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje.

Mianmaras: pusę amžiaus šalį valdžiusi karinė chunta perduoda valdžią naujam prezidentui – buvusiam generolui Thein Sein.

Pakistanas: šalies teismas išduoda buvusio prezidento Pervez Musharraf arešto orderį dėl įtariamų sąsajų su buvusios premjerės Benazir Bhutto nužudymu 2007 m.

Sudanas: prezidentas Omar al-Bashir pripažino Pietų Sudano nepriklausomybę, už kurią referendume pasisakė dauguma šio regiono gyventojų.

Tunisas: žlugus Zine El Abidine Ben Ali režimui iš tremties sugrįžta islamistų lyderis Rashid al-Ghannushi, kurio judėjimas „Ennahda“ buvo persekiojamas nuo įsikūrimo 1981 metais, laikinoji vyriausybė uždraudžia nuo 1988 metų valdžioje buvusią partiją, ministru pirmininku vietoje atsistatydinusio Mohamed Ghannouchi paskirtas buvęs gynybos ir užsienio reikalų ministras Beji Caid el Sebsi.

Nerami vasara ir Europoje

Atrodo dėsningi neramumai bankrutuojančioje Graikijoje, tačiau daug ką nustebino nematyti neramumai Didžiojoje Britanijoje.

Visi pakraupo, kai Norvegijos pilietis įvykdė teroro aktą Osle, susprogdinęs užtaisą vyriausybiniame kvartale, vėliau užpuolė jaunimo stovyklą saloje sostinės priemiestyje. Tradiciškai ramioje Skandinavijoje šis įvykis pirmas toks sukrėtimas per pastaruosius 25 metus po Ulofo Palmės nužudymo.

Šį kartą tragedija paskatino kalbas apie tai, ar žmonės turi teisę ir pareigą gintis. Nusikaltėlis kelias valandas ramiai šaudė į žmones.  Kodėl jo nesustabdė? Kas būtų, jei bent keli iš saloje buvusių suaugusių žmonių būtų turėję ginklus ir būtų mokėję jais naudotis? Kas būtų, jei nusikaltėlis būtų žinojęs, kad gali susilaukti ginkluoto pasipriešinimo? Jei daugiau žmonių turėtų ginklus savigynai, kiek nukentėtų nuo netyčia iššovusių ar nemokšiškai panaudotų ginklų?

Gimimai ir mirtys

Šiemet mirė reikšmingi Lietuvos ir pasaulio politikai, verslininkai, aktoriai, kompozitoriai, atlikėjai. Turbūt, kaip ir kiekvienais metais. O gal ir daugiau, nei paprastai. Bet prisiminkime ne jų mirties metus, o metus, kai jie buvo gyvi ir aktyvūs. Praėjusių metų įvykiu pripažinčiau nebent valdžioje esančio diktatoriaus mirtį, jeigu būtų pagrįsta tikėtis, kad po jo mirties jo valdyta valstybė nors kiek pakeis savo kursą. Kitados sakydavome: „Jeigu kiaulė ragus turėtų“.

Policija Rusijoje

Nuo kovo 1 d. Rusijos milicija reorganizuota ir pavadinta policija. Taip ir Rusija atsikrato sovietinio palikimo. Smulkmena? Taip, smulkmena, juk tai tik pavadinimas. Tačiau toks kosmetinis pasikeitimas irgi yra naujosios Rusijos dėlionės detalė. Kitos detalės: Rusijos įstojimas į PPO ir kai kurie Rusijos vadovų pareiškimai. Atsiranda viltis, kad Rusija gali tapti viena iš didžiųjų pasaulio demokratinių valstybių.

Deja, kažkas iš Rusijos veikėjų panašias viltis dėstė maždaug prieš šimtą metų. Tekstas prasidėjo maždaug taip: „Gal pagaliau Rusijoje baigsis suirutė,…“. Labai norėčiau rasti tą šaltinį. Prašau įrašyti komentaruose, jei kas nors žinote apie ką kalbu.

Lietuvos emigracijos tendencijos

Lietuviams galutinai atverta Vokietijos darbo rinka. Atrodė, kad ta kryptimi galėtų patrauki dzūkai ir suvalkiečiai, kurie daug metų važinėja į Vokietija pirkti dėvėtų automobilių, gerai moka vokiečių kalbą, supranta vokiečių kultūrą. Tačiau bendrame darniai emigruojančių lietuvių būryje vokiška kryptis kol kas ypač neišsiskyrė. gal kas ir vyksta, bet be triukšmo. Be to, statistiką iškreipė tai, kad pastaraisiais metais daugiau seniai išvykusių asmenų deklaruoja savo gyvenamą vietą užsienyje, kad pagal naujus įstatymus nereikėtų mokėti Lietuvos ligonių kasoms. Po kelių metų bus aiškiau matyti kas dabar vyksta.